Meniu
2018-06-26 / Naujienos

Europos Komisija paskelbė 2018 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatus

Birželio 22 d. Europos Komisija paskelbė Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę, kurioje matyti, kad daugelyje šalių rezultatai gerėja, tačiau Europa privalo didinti gebėjimą kurti inovacijas siekiant būti konkurencinga pasauliniu mastu.

Nuo 2010 m. ES inovacijų diegimo rezultatai vidutiniškai pagerėjo 5,8 proc. Per pastaruosius aštuonerius metus 18 ES šalių inovacijų diegimo rezultatai pagerėjo, tarp jų ir Lietuvoje, o 10 šalių – pablogėjo. Per aštuonerius metus (2010-2017 m.) labiausiai rezultatai pagerėjo Lietuvoje (20.1%), Nyderlanduose (15.9%), Maltoje (15.2%) ir Jungtinėje Karalystėje (14.0%), o suprastėjo Kipre ir Rumunijoje.

Europos Komisija kasmet skelbia valstybių narių ir jų tarptautinių konkurentų inovacijų diegimo rezultatų lyginamąjį vertinimą. Šie duomenys padeda valstybėms narėms ir visai ES įvertinti, kurioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio.

Kaip teigiama Europos Komisijos pranešime žiniasklaidai, šių metų Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė atskleidžia teigiamas tendencijas daugumoje ES šalių. ES vejasi pagrindines savo konkurentes, t. y. Kanadą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. Tačiau norint sumažinti atotrūkį nuo Kinijos ir ją pralenkti, reikės labai sutelkti pastangas, kad padidintume Europos inovacijų potencialą.

Pagrindinės 2018 m.  ES Inovacijų švieslentės išvados:

  • Švedija tebėra ES inovacijų lyderė, po jos – Danija, Suomija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Liuksemburgas (pirmą kartą patekęs į stipriausiųjų novatorių grupę). Vokietija nukrito į stipriųjų novatorių grupę.
  • Nuo 2010 m. ES inovacijų diegimo rezultatai vidutiniškai pagerėjo 5,8 proc. Per pastaruosius aštuonerius metus 18 ES šalių inovacijų diegimo rezultatai pagerėjo, o 10 šalių – pablogėjo. Labiausiai rezultatai pagerėjo Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Maltoje ir Nyderlanduose, o suprastėjo Kipre ir Rumunijoje.
  • Pasaulio mastu ES vejasi Kanadą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. ES vis dar pirmauja prieš Kiniją, tačiau šis pranašumas sparčiai menksta, nes Kinija daro pažangą beveik tris kartus greičiau nei ES. Palyginti su Pietų Korėja, ES vis atsilieka, bet tikimasi, kad ateinančius kelerius metus ji palaipsniui sumažins atotrūkį.
  • Tam tikrose inovacijų diegimo srityse ES pirmauja: Danija – žmogiškųjų išteklių ir inovacijoms palankios aplinkos srityse; Liuksemburgas – patrauklių mokslinių tyrimų sistemų srityje; Prancūzija – finansavimo ir paramos srityje; Airija – MVĮ diegiamų inovacijų, poveikio užimtumui ir pardavimui srityse; Belgija – inovacijų tinklų ir bendradarbiavimo srityje.
  • Inovacijų diegimo rezultatai labiausiai pagerėjo plačiajuosčio ryšio skvarbos, žmogiškųjų išteklių ir patrauklių mokslinių tyrimų sistemų srityse, visų pirma dėl tarptautinių bendrų publikacijų.
  • Viešųjų MTTP išlaidos, apskaičiuotos kaip BVP dalis, tebėra žemiau 2010 m. lygio.
  • Tikimasi, kad per kitus dvejus metus ES inovacijų diegimo rezultatai pagerės 6 proc.

Svarbūs faktai apie Europą

Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Nors Europoje gyvena tik 7 proc. pasaulio gyventojų, Europos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sudaro 20 proc. pasaulio investicijų, joje paskelbiama trečdalis aukštos kokybės mokslinių publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos inžinerijos ir mados srityse. Europa taip pat labai remia inovacijas, kurioms naudojamos tokios bazinės didelio poveikio technologijos, kaip fotonika ir biotechnologijos.

Tačiau Europa atsilieka daugelyje sričių. ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai. Europoje vis dar nepakankamai išplėtotas rizikos kapitalas. Dėl to šios įmonės pereina į ekosistemas, kuriose joms yra daugiau galimybių greitai augti. Viešosios investicijos ES nesiekia 3 proc. BVP tikslo, o mokslinių tyrimų ir inovacijų intensyvumas įvairiuose ES regionuose išlieka netolygus – dauguma investicijų ir mokslinių tyrimų sutelkta Vakarų Europoje. Be to, 40 proc. darbuotojų Europoje trūksta reikiamų informacinių technologijų įgūdžių.

Metinėje Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje lyginami ES valstybių ir pasirinktų trečiųjų šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatai. Joje nagrinėjami santykiniai nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų privalumai ir trūkumai. Suvestinė padeda šalims nustatyti sritis, kuriose joms būtina sutelkti pastangas siekiant pagerinti inovacijų diegimo rezultatus.

Ataskaita

Pranešimas žiniasklaidai